Nepasiklyskite miške ir savo sąžinėje
Jonas Kadžionis 1928 m. gimė Lietuvoje, Anykščių rajone, Piktagalio kaime ūkininkų Alekso ir Petronėlės Kadžionių šeimoje. Šioje šeimoje augo 11 vaikų. 1936-1940 m. mokėsi Pieninių kaime (Anykščių r.) pradžios mokykloje, baigė keturis skyrius. Gyveno ir dirbo šeimos ūkyje. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje, 1948 m. pavasarį, ištrėmus dalį šeimos, vengdamas tarnybos sovietinėje kariuomenėje, J. Kadžionis išėjo partizanauti, 1948-1949 m. buvo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio narys, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas, pasirinkęs Bėdos slapyvardį. 1949-1953 m. J. Kadžionis-Bėda buvo Laisvės rajono kovotojas, išsilaikęs tarp trijų paskutinių šio rajono partizanų, gyveno slapstydamasis miško bunkeriuose Kavarsko-Dabužių-Traupio apylinkėse. Vedė 1949 m., žmona Malvina Gedžiūnaitė-Kadžionienė-Sesutė (1923-1992) - laisvės gynėja, karė savanorė, tremtinė. 1950 m. Jonui ir Malvinai Kadžioniams besislapstant bunkeryje gimė sūnus Antanas.1953 m. gegužės 22 d. J. Kadžionis-Bėda kartu su žmona partizane M. Gedžiūnaite-Kadžioniene-Sesute buvo apgaule įviliotas į pasalą ir agentų smogikų suimtas. 1953 m. rugsėjo 12 d. Pabaltijo karinis tribunolas jį ir jo žmoną nuteisė po 25 metus kalėti ir po 5 metus tremties. Atsisakęs prašyti malonės ar prisipažinti buvęs suklaidintas, J. Kadžionis kalėjo Rusijoje visą jam skirtą bausmės laiką. Iš pradžių jis buvo laikomas Omske, kur dirbo medienos apdirbimo fabrike, paskui statė naftos perdirbimo gamyklą Taišete, vėliau buvo kalinamas Mordovijoje bei Permėje, dirbo lentpjūvėse. Atlikęs bausmę, 1978 m. gegužę jis grįžo į Lietuvą, apsigyveno pas žmoną Pajūryje (Šilalės r.), dirbo Pajūrio bažnyčios valytoju. Sovietinės valdžios persekiojamas, jis kiek laiko slapstėsi, paskui buvo apkaltintas veltėdžiavimu ir 1983 m. vėl ištremtas į Kaliningrado sritį (Rusija), ten dirbo lentpjūvėje, kol 1989 m. išėjo į pensiją. Lietuvos Atgimimo metais J. Kadžionis gavo teisę grįžti gyventi į Lietuvą ir 1989 m. kovą čia persikėlė. J. Kadžionis 1998 m. balandžio 14 d. buvo pripažintas kariu savanoriu, 1998 m. gegužės 13 d. jam buvo suteiktas leitenanto karinis laipsnis. Dabar jis yra atkurtosios Algimanto apygardos partizanų vadas, dimisijos kapitonas, rūpinasi partizaninės kovos atminimo įamžinimu. Jo iniciatyva įrengtas memorialas žuvusiems Traupio apylinkių laisvės gynėjams atminti, paženklintos kelios partizanų kovų, žūties ar palaidojimų vietos Kavarsko apylinkėse. Jis surado savo buvusio bunkerio vietą Dabužių miške ir kartu su kitais entuziastais jį 2009 m. vasarą atkūrė, naudoja edukaciniams renginiams. J. Kadžionis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino 3 laipsnio ordinu - Komandoro kryžiumi. Laisvalaikiu kuria dainas ir eilėraščius, rašo prisiminimus.